suraukti — suraũkti, ia (sùraukia Grdm), sùraukė tr. SD454, Q654, Sut, N, M 1. padaryti raukšlėtą (veidą, veido dalį), sutraukiant poodžio raumenis: Šiek tiek suraukęs kaktą, Juras atsakinėjo, nurodinėjo P.Cvir. Neapykanta suraukia jam veidą V.Krėv. Jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
žindyti — žìndyti, o (žìndžia), ė I, KBII172, K, J, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; R, MŽ, Sut, N, M, L, LL132, ŠT194,253 caus. žįsti: 1. Žindžiu SD85. Mačiau ją laikant ir žindomą sūnų J.Jabl. Ilgiausiai vaikus žìndžiau Trk. Žìndžia… … Dictionary of the Lithuanian Language